- apygardė
- apýgardė sf. (1) 1. žr. apygarda 1: Visoj apýgardėj negirdėt, kad kas būtų badavęs Plv. Jis paėmė pilį, tai jo ir pilis, ir apygardė V.Piet. Vanduo užliejo visą apygardę nuo didelio lietaus V.Kudir. 2. vieta apie gardą (tvarte): Visą apygardę (stogą apie gardus) gyvuliai išpešiojo Grž.
Dictionary of the Lithuanian Language.